Nuostabieji Plitvicų ežerai....

Tinginių dienos greitai pralėkė, kas maudės, kas nardė, kas knygas skaitė...veiklos niekam nestigo, bet noras keliauti kasdien vis stiprėjo... tad susikrovę mantą, atsisveikinę su kempingo šeimininke..iškeliavome :) šiandienos tikslas- Plitvicų ežerų NP :) šis parkas garsėja savo 16ežerų,kurie teka vienas į kitą kriokliais...oficialus parko puslapiukas : http://www.np-plitvicka-jezera.hr/en/

vaikai dar nuskuba paskutinį kartą įmerkti kojas į žydrąją Adriją...

Pamojam ir pažadama sugrįžti...kaip parodė ateitis ir grįžome..tik į kitą vietą prie Adrijos :)

sukame į žemyninę Kroatiją...čia jau žymiai vargingesnis kraštas...stojame šalikelėje ir perkame iš ūkininkų medų, rakijas, sūrio- bus puikios lauktuvės- Lietuvoje laukiantiems namiškiams :)
Temperatūra lauke jau siekia netoli +40...privažiuojame parko aikšteles, statom mašiną, imame vandens, užkandžių ir į pažintį su parku patraukiame :) pasirenkame maršrutą H, kadangi norime pamatyti didžiąją parko dalį bei paplaukti elektrine baržą...žmonių masė ir visokiausių tautybių: kiniečių, japonų, žydų...tad kviečių virtualiai pavaikštinėt gražiuoju parku, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą....

praleidome parke 6val, buvo nuostabu :) beje parke sutikome ir lietuvius :) juokingiausias buvo susidūrimas su jais :) vyras, aišku prieš vaikštinėjimą buvo sakęs, kad vat lietuvių turbūt nesutiksime :) bevaikštinėjant viena pora paleido bėgioti šuniuką, o ženklai parke informuoja, jog ųito daryti negalima :) vyras burbteli ir kokie nesupratingi ar ženklų nepažįsta..o jam šeimininkai lietuviškai atsako, kad mato, bet nepaiso :D oi buvo juokinga stebėt vyro reakciją :) tai vat net ir svetur nereikia įsijaust, kad tautiečių nesutiksi :)
po tokio ilgo pasivaikščiojimo esame siaubingai išalkę- stojam pirmoj kavinėj užkąst- išgasdina porcijų dydis,aišku viską supakuoja išsinešimui, tas maistas tapo puikiais pusryčiais :) pasienyje su Slovėnija stojam parduotuvėje- išleidžiama gautas kunas, mat grąžą bare atidavė  kunomis :)

Sparčiai temsta..skubame, gi norime pasiekti Austriją ir ten stoti nakvoti :)
Austrijos magistralėje laukia netikėtumas- patenkame į reidą, kai visos be išimties mašinos stabdomos ir tikrinamos...šįsyk nelabai draugiškas Austrijos pareigūnas pasitaiko, atžagarus ir bukas, vat kaip jums klausimas, kodėl pirkote mašiną, vyras stabdo, kad neprikalbėčiau nieko..sakau, o jums atrodo Lietuvoje žmonės su arkliais važinėja :D seka eilė dar kvailų klausimų, vaikai jau nori miego, bet pareigūnui nė motais, trečią kartą išeina nešinas mūsų  dokumentais, galop grįžta dviese, antrasis pamatęs situaciją, jau neramius vaikus, liepia kolegai atiduot dokumentus ir mus paleisti, tas dar nenori sutikti...Asilas :D kaip kitaip pavadint tokį pareigūną? pajudam...pasitinka mieganti Viena....ir lydi mėnulis...krapštomės iš mašinos ir miegot....baigiasi dar viena diena, kuri nepagailėjo nė gerų emocijų, nė adrenalino :) tik pagadino nuomonę apie Austrijos pareigūnus :D

Tinginių dienos, pasirodo ir tokių reikia :)

Rytas išaušta šviesus ir šiltas, jūra banguota :) po sočių lietuviškų pusryčių išpėdinam prie jūros, ji už kokių 50metrų :D gyvenam paplūdimyje :)

pusdienį maudomės, skrudinamės...einam papietaut, jau net vaikams nusibodo...vis zyzalioja, kad važiuotume kur nors....todėl turbūt nė neįsivaizduoju kaip su tokiais vaikais reiktų ilsėtis, kokioj Turkijoj viešbutyje :D sėdame į mašiną ir važiuosim saulės palydėt į Zadarą, klausysim jūros vargonų....
iki Zadaro netoli, apie 15km...dar prieš Zadarą stojam prie pakelės prekybininkų, perkam vaisių..taip bagažinėje atsiduria 15kg arbūzas, vynuogės, persikai ir kiti skanumynai :) Vaikai jau net sutiktų sustot ir arbūzą sudorot čia vietoje :) nieko, teks pakentėti, važiuoti patys norėjo :D

Zadaras mus pasitinka triukšmu, begale mašinų ir žmonių....ieškom aikštelės parkavimuisi :) sukam ratukus, kol galiausiai randam vietą...o čia linksmybės nesibaigia..parkomatas ima tik grynuosius...o mano šaunuolis vyras, kaip visada nutaria, jog kunų nereiks- visur tiks kortelės..dabar mindžikuoja ir nežino, ką daryti..sako einam, kas čia žiūrės tokiam užkampyje..na ir ką išeiname..eidami matom, kaip vienoje aikštelėje lenkų mašinytę paima ir nuveža...žiūriu į vyrą jau piktu žvilgsniu :D jau žiūrim ir jam nejuokai, tad pabuvęs kiek su Luku dumia- gelbėt mašinos...o mes, merginos liekam, ką padarysi, kad vyrams kartais nesuprast, kad visada moterų klausyt reikia :D
Vakaras gražus, jūros vargonai nuostabiai groja..žmonių marios susėdę klausosi ir saulę palydi į jūrą.....palydim ir mudvi :)
vėliau grįžtam į mašiną ir važiuojam į namus....dorosim arbūzą ....

baigės pirmoji tinginio diena, dar viena tokia laukia....