Eilinis rytas- pusryčiai, maudynės, net manęs- didžiosios plepės, nebežavi pokalbiai :) Vyras išvažiavo žiūrėt, kaip vyksta remontas...
Nupėdinam po pietų prie jūros- nesimaudyt, bet šiaip paieškoti kriauklių, akmenukų...nežinojom, jog tai paskutinė diena prie jūros, ir fotosesiją atlikom lyg įtardami, kad nebegrįšim :)
Grįžtam į kempingą- žiūrim vyras parvažiuoja su mūsų mašina-JEEEE namai namučiai :D kraunamės mantą ir lekiam, o jau laimingi, kad kuo greičiau ir ramiai grįžt, nors vyras sakė remontas laikinas- svarbu pasiekt Lenkiją...žodžiu, svylančiom šiknom ir toliau važiuojame... Stojame Sofijoje, pavaikštinėjam po naktinę sostinę- žavi :)
Pavaikštinėję lekiame magistrale, kadangi mašina ne iki galo suremontuota , tai atsisakome visų kitų lankytinų objektų...Liūdniausia jog dėl to teko atsisakyti Turkijos ir Stambulo...bet rizikuoti nesiryžome, ir geria padarėme :)
Kertame sieną, pasų patikra :)
Lekiame, tiksliau nelabai greitai Serbijos keliais, vien kalnai...
Pasitinkame saulę skriedami Serbija...
Privažiuojame Vengrijos pasienį, o ten eilių eilės, o karštis nežmoniškas..Buvo prasidėjęs tuo tarpu pabėgėlių veržimasis, mes jų ačiū Dievui nesutikom :) bet eilės susidarė dėl sugriežtintos pasienio apsaugos. Visas bent minimalius įtarimus sukėlusias mašinas tikrindavo papildomai..Eilėje stovėjome kokias 2 valandas tikrai...
Pralėkę pasienius lėkėme lėkėme ir lėkėme, norėjosi kuo greičiau pasiekti bent Lenkiją, o ten kaip namuose. Gi nė Serbijoje, nė Vengrijoje nepavyko vyrui nusipirkti norimų raktų porai veržlių prisukti....nes mašina imdavo ožiuotis..jokios ramybės :)
Vargais negalais pasiekiame Lenkiją, bet mašina vos važiuoja, privažiuojame jau lankytą Čestochovą ir vualia vyras nusiperka, ko ieškojęs :) mes priverstine tvarka lankome vėl vienuolyną, gerai jog Ieva nebuvo buvusi :) bet ir mes njau buvę, radom ko nematę :)
Pora valandų ir mašina sutvarkyta - VALIO :) namo pasirodo grįšim :)
Stojam pavalgyti, apsipirkti, sutinkame iš Kroatijos grįžtančius lietuvius..mmm...aš pavydžiu ir pasižadu daugiau niekad nenorėt prie Juodosios jūros :D
Vėliau kilometrai sukasi , sukasi ir pasiekiame Lietuvą :) Nuotykiai baigiasi, aišku kai kas sugeba ir Lietuvoj nebeišeit iš degalinės (IEVA :P)
Kelionė baigiasi, atrodo džiaugiamės, bet praėjus kažkiek laiko supranti, kad tie patirti nemalonumai, mūsų neaplenkusios nesėkmės neišmušo noro keliauti :) ir šioji kelionė tikrai nebuvo prasta, kaip tik gavom visokių pamokų, patirties, supratom, kad viskas įveikiama, sutvarkoma :)
ar grįšim prie Juodosios jūros?
Į Bulgariją nebenorėčiau :) ne todėl, kad ten gedo mašina, erzino pažadukai žmonės ( tokių beje ir Lietuvioje netrūksta), bet ši šalis visai nesužavėjo, vat pakeliauti po Rumuniją dar labai labai norėčiau :) gal kada nors ir pavyks ;)
Ko pasigendu mylimoj Kroatijoj ar Juodkalnijoj - tai įspūdingų bangų ir Juodosios jūros ošimo... tą primena tik surinktos kriauklės ten...Pasirodo nėr sveika, rašyt kelionių aprašymus, kai kamuoja kelionių troškulys :D Pasirodo ta Bulgarija visai graži :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą