Mistiškasis Ostrogo vienuolynas, Piva, Durmitoras ir Taros kanjonas...
Šiandien paliekam laikinuosius namus Juodkalnijoje, Petrovace :)Atsisveikiname su svetingasiais šeimininkais, palinki geros kelionės ir pataria pasižiūrėt iš Serbijos pusės į Juodkalniją, tuomet suprasime šios šalies pavadinimo kilmę....
važiuosim apžiūrėt nelankytų jos grožybių ir liksime miegot netoli sienos, nes nuo ryt prasidės kelionė į namus :(
Pasukame link sostinės Podgoricos, pravažiuojame Skadaro ežerą,prasilenkame su express traukiniu, turas tarp Balkanų šalių sostinių vilioja, kažkada norėtume išmėginti :)
Pravažiuojame sostinę, visai nesimpatiškas kažkoks pramoninis miestas....
judame link Ostrogos vienuolyno, dar prieš išvažiuojant buvome youtube matę vaizdų apie baisų kelią link šio vienuolyno...:) na keliukas tikrai smagus, bet nėr velniškai baisus, tuolab, kad neteko prasilenkt nė su viena mašina ar autobusu, autobusų užkilę matėme ne vieną, matyt laiku važiavom :)
jau pirmieji vienuolyno vaizdai verčia aikčioti, kažkur aukštai aukštai(beveik kilometro aukštyje) , kalne įlipdytas vienuolynas, protu nesuvokiama kaip jį prieš kelis šimtus metų ten įrengė....
mašiną statome aikštelėje , iki vienuolyno teks paejėti miško keliuku :) ačiū dievui ten pavėsis, nes saulė kaitina velniškai :) o po saulės vonių, aš dar vis jos vengiu :)
Stojam į eilutę, lauksime, kad galėtume patekti į celę, kurioje Vasilijaus palaikai, tikima, kad jis turi antgamtiškų galių..ten draudžiama fotografuoti..visus įėjusius laimina vienuolis...keista atmosfrera...iš celės išėjus, galima pavaikščioti po vienuolyną, užkilti aukščiau pasižvalgyti..einame...
leidžiamės į apačią, dar pavaikštinėjam, apžiūrim žvakučių deginimo vietą, nusiperkame magnetuką...prisipilmae vandens ir žemyn link mašinos...
Važiuojame link Plužine, planuose Pivos kanjonas ir Durmitoro parkas.... Pirmieji Pivos vaizdai pakeri, tokio mėlynumo vanduo, o dar kalnai nusileidę į tuos vandenis...galima sėdėt ir medituot žiūrint į šitą grožį....
dabar eilė Durmitoro parkui....šioje kelionėje buvo tiek dag kalnų, bet galimybės juose pasėdėt, pamedituot ir pavaikštinėt neturėjom..užtad dabat galėsime..taip ir noris pasakyt
"Sustok, akimirka žavinga!!!!"
turbūt pats skaniausias kada gertas kavos puodelis ....
o šiaip kalnuose taip gera...tokia gera atmosfera, sutikti žmnės tokie draugiški, geranoriški...tobulai praleistas laikas kalnuose.....NORIU DAR.....
pravažiuojam Sedlo perėja (1906m aukštis)
ir nė nepastebim kaip paras baigiasi :( privažiuojam Zabljak, bet nutariam nesukti, kad turėtume dėl ko grįžt dar į Juodkalniją :)
toliau laukia Taros kanjonas, antras pagal dydį pasaulyje kanjonas.....
Džiurdževiča tiltas....
pasižiūrėjus žemyn - sudreba kinkos, o kai dar tiltu pravažiuja miškovežis dreba drauge ir tiltas :) vyras skatina eit nuo jo, sako mažu dar nugrius :D apačioje melynuoja, tyvuliuoja gražutėlė mėlynoji Tara, sakoma jos vanduo yra geriamas....
važiuojam, stojam gėrimės..privažiavę Moikovac, pagirdome mašiniuką ir nutariame ieškot nakvynės..Moračos upės kanjoną ir Biogrado girią paliksime irgi kitam kartui....
visgi kertame Juodkalnijos- Serbijos sieną..atsisveikiname su gražiąja Juodkalnija, kažkada dar čia tikrai sugrįšime....
