5-osios dienos tęsinys

Sukam svajonių paukštę link Dubrovniko

Apžiūrėję Ston, nusipirkę gardaus vyno, patraukėm link Dubrovniko :)

Besidairydama nė nepajuntu, kad jau Dubrovnikas čia pat, kad prieš akis išnyra tiltas, tiek daug kartų matytas planuojant kelionę....

Dubrovnikas -  Europos perlas, didžiausias ir gražiausias Adrijos jūros uostas....ech kaip gera, pagaliau ir mes galėsim pajust šio didingo miesto dvasią....nedaugžodžiausiu..tikiuos ir visiems, žiūrintiems šis miestas patiks :) parkingas  mokamas, o ir kaina tokia "pagerinta", neradę niekur arčiau senamiesčio- statom požeminėj aikštelėj-  valanda 20kunų (apie 9lt)

palipėti ir paejėti miesto siena vėl nėra norinčių..ir kodėl su tokiais tinginiukais keliauju?! vyras siūlo alternatyvą- plaukimą laiveliu...pasižiūriu į jūrą-  ji banguota, pasišiaušusi.kažin bloga nepasidarys? na bet jei kita šeimos dalis nori, tai teks plaukt...15min palaukiam ir plaukiam :) laisvelis su stikliniu dugnu, tad priplaukus prie pakrančių puikias matos, kas gyvena šioje žydroje jūroje...

pasupavo jūra laivelį ganėtinai stipriai, kad  ekskursijos pabaigoje jau norėjau kuo greičiau pasiekti krantą :D vyras dar pamatė keltuvą, keliantį į kalną, nuo kurio atsiveria puiki panorama, bet man jau ačiū, šiai dienai nuotykių pakako, gal kitą kartą :D paskutinėje foto matosi laivelis ir laivelio kapitonas :D
išlipę dar pasivaikštom gražiajame mieste, suvalgom ledų, o jų porcija didžiulė..skanūs :)

 smagiai nusiteikę pėdinam link aikštelės..dar vat sutinkam rožinę Dubrovniko "gražuolę" visi aplinkui fotografuoja :) neatsilaikau ir aš

sėdam ir važiuojam..paskutiniai gražiojo miesto ir Kroatijos vaizdai...

ilgai netrunkam ir privažiuojam Juodkalnijos muitinę..čia pirmą kartą paprašo dokumentų, į pasus sudeda spaudukus, patikrina mašinos dokumentus ir mes pagaliau JUODKALNIJOJE....bet kodėl ji Juodkalnija, jei jos kalnai nuostabiai žali?

Džiūgauju...gi pusmetį gyvenau noru atvažiuot čia...svajonė išsipildė....net fotografuot nesinori..viskas nauja, nematyta, noriu tik žiūrėt žiūrėt žiūrėt...

Privažiuojame Kemenari, tad kelsimės keltu, kad sutaupyti laiko, gi turim nukakti iki Petrovac, kad susirast nakvynę keletui dienų :)

keltas plaukia keletą minučių ir mes jau kitame krante, važiuojam, stebim, žiūrim..keliuose daug policijos, vairuoja tvarkingai liaudis :)

iš tolo jau pamatau Sveti- Stefan salą, stojam aikštelėj, lekiu fotografuot :)

aikštelėje kartu sustoja pagyvenęs vyriškis su pora damų, žiūrim mašina be numerių, sakom, pametėt?o diedulis, its normal in Montenegro :D vėliau atkreipėme dėmesį, pilna mašinų be numerių :D
Įvažiuojam į Petrovac, sukam tai į vieną gatvelę, tai kitą...riedam lėtai..užkalbina iš vienos terasos moteriškė mus rusiškai...vyras atsako :D na mintyse aš paburbuliuoju, nu kam kalbėt rusų kalba? apartamentai, kaip ir tinka, kainos norim mažesnės, tada jau angliškai sakau noriu kainos mažos, šeimininkė atsako angliškai ir klausia, ar ne rusai mes? Ne rusai, ne rusai ir niekad jais nebūsim..tada ir kaina nerusiška tampa..nuo tos akimirkos uždraudžiu vyrui pradėt pokalbį rusų kalba :)
apartamentai jaukūs, įsikuriam ...šeimininkų močiutė pamačiusi mūsų mažosios geltonas kasas atsižiūrėt negali :) tiek džiaugsmo garbingo amžiaus močiutei tos kasos suteikia....
Tradiciškai vakarienė, dušas, futbolas ir minkštas patalas...sapnuosis gražūs sapnai...gi per dieną tiek daug išsipildžiusių svajonių, ne kiekvienam ir nekasdien tiek duota....net ir dabar prisiminus pasidaro gera :)