Į pažintį su Juodkalnija...žydroji jūra, Lovčenas ir nuostabusis Kotoras...
Naktį stipriai lijo ir žaibavo, bet rytas išaušo nuostabiai saulėtas ir karštas... Po pusryčių nutarėme patraukti link pajūrio, kad vaikai pasidžiaugtų jūra...
Pajūris visai kitoks nei Kroatijoje..čia smėlis...mūsų paplūdimys tokioje įlankoje, kurios kraštuose auga pušys, po naktinės liūties pilnas vanduo pušų spyglių, bet jie tiek nemaišė, kiek šalia įkyriai ir garsiai kalbantys rusai. Jei jau prakalbome apie rusus, toks jausmas, kad Juodkalnijoje didžioji dalis turistų būtent jie, ir dar viskas pritaikyta jiems, net televizijos kanalų rusų kalba yra, plakatai, stendai ir tie rusų kalba, o dar dėl panašumo į slaviška kilmę, mes ir patys dažnai palaikomi rusais...
porą valandų smagiai pasisėdėję ir pasimaudę, patraukėme link savo laikinųjų namų..eisim pietaut :)
grįžę apsižiūrim - abu su vyru - gražūs kaip vėžiai, na tikra puikuma, įdomu, kokia naktis laukia :D
Maudytis nebenorim, lėkim pažindintis su Juodkalnija... Traukiam pro Cetinje - buvusią Juodkalnijos sostinę, į Lovčeną..taip noris patikrinti ar tikrai nuo šio kalno matosi 80% visos šalies...
Sparčiai kylame aukštyn, žemai matosi pajūryje įsikūrę miesteliai...gražu :)
pravažiuojam Cetinje...kylam kalnų keliu aukštyn.. iš aukštai Cetinjes miestelio namukai - mažuliukai taškiukai..ilgai netrunkam ir pasiekiam Lovčeną..statom mašiną aikštelėj ir lipam laiptukais :) Atvirai prisipažinsiu, nagi tikrai tikrai nesitikėjau, kad tų laiptukų bus tiek daug..pusiaukelėje jau žadėjau pasuoti, bet vyras sako:ir kas gi čia pas mus viską planuoja ir pamatyt nori :D na galvoju nejau imsiu ir pasiduosiu :D
UŽLIPOM :) mažoji rado smagios veiklos - traiškė dieną žmonės puolusius vabalėlius :) Perkam bilietuką - einam apžiūrėti mauzoliejaus ir pavaikštinėt gražioje aikštelėje..panorama dar gražesnė - kur besisuksi gražūs vaizdai...
Grožis neapsakytas...diena labai giedra..sunku įžiūrėti, kas ten toliau matosi..galėtų saulutė rast kokį debesėlį ir pasislėpti :)
pasižvalgom, pasėdim ir einame žemyn..lipti labai lengva :) bet kažkas vistiek būna pirmesnis :)
Važiuosim link Kotoro :)
Sustojam nusiperkame vytintos mėsytės..gardumėlis :) leisimės keliu- vadinamosiomis "Kotoro kopėčiomis" tai 25 staigūs posūkiai :) kelio atitvarai vietomis juokingi :)
laukais neprailgsta, leidžiamės į Kotorą, statome mašiną aikštelėje ir pirmyn į senamiestį ....
Kotoras man tikrai priminė Dubrovniką, neveltui jis vadinamas mažąja kopija....
laikas greit pralekia tyrinėjant senamiesčio gatveles..išsukam iš senamiesčio..eisim iki parduotuvės..kažką reik susiorganizuot vakarienei :)
apsipirkę sėdame į mašiną ir pamojavę gražiajam miestui išvažiuojame...
Sparčiai temsta. pravažiuojame naktinę Budvą, kuri pilna žmonių :) sustojame pasižiūrėt į apšviestą Sveti Stefan salą :)
grįžę vakarieniaujam,futbolas ir miegas :) bet koks tas miegas, kai esi raudonas kaip vėžys...
tiesa, vakarais visada sukėlę nuotraukas į kompiuterį peržiūrėję nuspręsdavome, kas tądien patiko labiausiai - šiandien vienbalsiai laimi Lovčenas, tik sūneliui norėjos aukštesnio kalno, įsisvajojo didysis kalnų mylėtojas jau apie Himalajus :D
ATOSTOGOS JAU ĮPUSĖJO...kur tas laikas skrieja...noris dar tiek daug visko :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą