Išaušta gražus rytas :) Keliamės anksti, nes planuose numatyta nemažai lankytinų vietų :)
Atsisveikiname su šeimininkais, ir patraukiame link Brano pilies. Važiuojame nuostabia perėja, stabtelime vienoje aikštelėje, o čia pribėga sena močiutė, porina ji man sava kalba :) Aš aiškinu jog nesuprantu savąja..Tada ji mane griebia už rankos ir vedasi- rodo griuvėsius, kurių pati tikrai nebūčiau pamačiusi :) Gestų, mimikos ir kūno kalba galop susikalbame, pasirodo kažkada čia stovėjo pilis, kurią turkai sugriovė :) Močiutėlė labai energinga griebia mano fotoaparatą ir fotkina mane iš visų pusių :D žodžiu konkreti fotosesija fotografei :)
Galop klausia ar turiu vaikų :) einam sakau, parodysiu :) pradarau mašinos duris, o ten visi trys...Žiūri ji į mane, į vaikus ir klausia ar jie tikrai mano :D Lukui prisako nežiūrėt TV, neimt kompiuterio ir telefono bei valgyt mėlynes, baltapūkėmis merginomis pasigėri :) Tai vat tokia smagi istorija su smagiąja močiute, nuostabu, kai nemokėdami vieni kitų kalbos žmonės puikiai susikalba :)
Atvažiuojame prie Brano pilies, o ten eilės..ilgos eilės, svarstom, ką daryti? ir taip gaunasi, jog sugebame tą eilutę sutrumpinti ir patekti į pilį gana greitai :)
Siūlau virtualų pasivaikščiojimą po šią pilį .
Po ekskursijos sėdame į mašiną ir riedame toliau. Numatyta dar Peleš pilis,Sinaja miestelyje, kuri tituluojama viena gražiausių pilių Europoje.
Privažiuojame pilį, statome mašiną aikštelėje ir einame. Pakeliui sutinkame moterų, prekiaujančių uogomis, o vos išvydusios policininkus šaukdamos leisdavosi į mišką :) Prie įėjimo eilutė- svarstome ar eiti į vidų, ar važiuot ir užsukt į Bakareštą. Nugali sostinė su sunkiausiu statiniu pasaulyje. Pasivaikštome pilies kieme, apžiūrime sodus, fontanus :)
Praleidę smagų pusdienį leidžiamės ir vėl į kelią :) Privažiuojame Bukareštą, o ten košmaras, eismas vyksta kas kaip išmano taip važiuoja, taip kad ir mes leidome sau pabūti chuliganais :) sekame nuorodomis link parlamento rūmų :)
Sukame link magistralės, trauksime link pajūrio ieškoti nakvynės. Bevažiuojant užklumpa staigus lietus ir vėjas, vėliau švysteli vaivorykštė.
Nakvynės paieškos nusitęsia į naktį, galop sustojame paskutiniame Rumunijos miestelyje netoli Bulgarijos sienos . Tenka prasieiti gatvele ir klaust ar nėra kur laisvos vietos, o žmonių tiršta tiršta. Netekę kantrybės ieškome kempingo- privažiuojame pirmąjį o ten sėdi jaunimėlis, klausiu ar nežino nakvynės, vienas vaikinukas moja, einam. Na jei eiti tai eit, einam per namus, pažįstamus, galop užeiname į tokį didelį namą- turi kambarį, valio nakvynė rasta :) vakarieniaujam, prausiamės ir krentame miegoti, ryt pagaliau pasieksime Bulgariją. Nurimus muzikai girdisi Juodosios jūros ošimas...mmm...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą