visada drauge: Adrenalinas, Erelio lizdas ir beribis gamtos grožis!

Ryte po pusryčių pakuojamės, trauksime ieškoti nuotykių :)

Šiandien nuspręsta priverst širdis plakti bent 5 kartus greičiau - leisimės vasaros rogutėmis. Prieš 2metus nepavyko išmėginti, tai šiemet nusprendėm, jei jau leistis, tai gerokai ilgesnėmis ir ekstremalesnėmis nei buvom numatę prieš 2m. Judame link Hallein. Privažiuojame aikštelę, mašinų dar nedaug, tad palengva susiruošiam ir einam pirkti bilietų. Perkam, pakilt iki rogučių tenka atvirais keltuvais :) Vyras su Vaiva pirmieji šokteli, bet taip smagiai nusiteikę juodu, jog kildami pamiršta nusileist apsaugą, apsauginis rėkia, nusileiskit, kad neiškristumėt :) Imu manyt, jog jiedu skraidyt tikriausiai moka, jei nebijo :D Taigi kylam :)

Užkilome greitai, apačioje matėsi, kaip leidžiasi tomis rogutėmis. AŠ su Ieva jau truputį nerimaujam, bet jei jau kylam, tai tikrai leisimės :) Tiesa, didžiausias tų rogučių norėtojas buvo vyras, kokį pusmetį kalbėjo kaip leisis, kaip bus smagu...bet kiaulystės dėsnis visur veikia :) bet apie tai vėliau :) Taigi užkilom!!!

Vyras su Vaiva sėda pirmieji- gi drąsiausi ir skraidyti moka :D Nuvažiuoja, įsėdu aš, ir vis neleidžia važiuoti, žiūrim apsauginiai sunerimsta..o ne galvojam - jau kažkas nutiko. Galop liepia man išlipti, leidžiasi vienas iš darbuotojų pats. Mes likusio darbuotojo klausiame, kas nutiko, pamini jog kažkas tik pastrigo. Jau galvojame nenusisekė mūsų pirmiesiems, pasirodo taip ir buvo- priekyje važiavusios moterys vis stabdė, bijojo ir sukėlė kamštį...Apmaudu jog didžiausiam adrenalino mėgėjui taip nenusisekė :( bet nieko, išmėginsime kada nors ir pačias ilgiausias rogutes Austrijoje, Imst miestelyje.

Taigi mes -trys likusiesji, labai smagiai nusileidžiame, tik pradėjus važiuoti dingo visos baimės. Geras jausmas- kartočiau dar ne kartą :) Būtinai išmėginkite, būtinai!!!
Kas labai laimingi, kas keiksnodami bailes moteris, leidžiamės prie mašinos :) Judėsime į Vokietiją, norisi apžiūrėti Erelio lizdą. Erelio lizdas - tai buvusi slapta Hitlerio buveinė, kurioje jis priiminėdavo svečius, tiesa, jis ten niekada negyveno. Kertame Vokietijos sieną- vaikai joje pirmą kartą :)

Iki Erelio lizdo netoli, perkame bilietus, iki šios buveinės nuvažiuoti patiems galimybės nėra, nebent lipti kalnan patiems :) bet nepatarčiau :) Taigi sulaukiame savo autobuso ir kylame- eina sau jausmas geras, serpantinas siauras, vingiuotas, vieni autobusai kyla žemyn, kiti aukštyn, kaip ir Austrijoje tvarka sustyguota griežtai- prasilenkti autobusai gali tik vienoje vietoje- tad 6 autobusai žemyn, 6-aukštyn prasilenkia tam tikru laiku tam skirtoje vietoje. Užkilus būtina pasižymėti bilietus, kada planuoji leistis žemyn. Pasižymime ir traukiame link lifto, jis autentiškas likęs nuo Hitlerio laikų...o tunelyje masė žmonių, laukti tenka 40min. pakylame į 1834m aukštį, o ten atsiveria nuostabi panorama!!!

Aišku be nuotykių ir čia neapsieiname :) Mūsų blondinės eina miegodamos ir didžioji vos nenusiridena nuo skardžio..oi ta mūsų Ieva. Viršuje papietaujame, pasivaikštome, pasigėrime gamta. Netoli Karališkasis ežeras, bet nutariame jį palikti ateičiai, šiandieną tikrai nespėtume.
Autobusu nuvažiuojame žemyn, grįžtame į parkingo aikštelę, sėdame ir grįžtame į Austriją. Planuose dar numatytas Lichteinšteino tarpeklis. Važiuojame. Pašonėje lieka Verfeno pilis su sakalų pasirodymais , bet jai laiko šįkart neturime, visgi pasirinkome tarpeklį.

Atvažiavę parkuojamės, perkame bilietą, įspėja jog laiko iki uždarymo liko 2valandos, spėsim nutariam- greit einam, nemiegam :)
Pajudėję keliuku jau girdime šniokštimą..eina sau nereali ta mūsų gamta, tokia didybė ir grožybė. Pavaikštinėkime kartu visi :)