Pagavo įkvėpimas ...Jei jau vakar baigiau 2015m kelionę aprašinėti, tai tuo pačiu kol dar pusiau šviežūs įspūdžiai- nutariau papasakot apie 2016m kelionę :) Atrodo tai kelionei tai ruošėmės, tai nesiruošėm, o dar likus savaitei iki numatytos datos, mūsų mažąją apkandžioja šuo, tad vėl viskas pakimba ant plauko...Bet žaizda gyja gerai, gaunam leidimą keliauti.
Taigi vieną vėlų ( kaip visada) šeštadienio vakarą išsiruošiam ir vėl penkiese :) Nutarėm, jog be Ievos būtų žiauriai liūdna ...
Apie 24val kertame sieną, judame link Varšuvos :) Nežinau, kodėl sumąstėm važiuot per Bialystoką, bet tas važiavimas naktį remontuojamu keliu buvo ilgas ir varginantis, tiesa vairavau aš :) kažkodėl pirmą kelionės naktį aš visai nenoriu miego- turbūt veikia adrenalinas, pažadinu vyrą tik pravažiavusi Varšuvą :)
Šiandienos tikslas Aušvico koncentracijos stovykla... Aišku nieko linksmo, bet 2016m nemažai knygų perskaičiau holokausto tema, o ir nusprendėme, jog keletą metų atidėlioję užsukimą į tą stovyklą, reikia imt ir užsukti. Aikštelės pilnos, karšta, laukti tenka apie valandą. Galop galime praeit , bet čia kelią pastoja apsauginis- per didelė jūsų kuprinė? Nesuprantam, klausiam kaip per didelė, tai vat taip nesiruošia net kalbėt angliškai- šnypščia toliau lenkiškai...jau čia man nervai neatlaiko ( visgi nemiegota naktis :D) taigi ne kokie kamikadzės- bombos neturim, to ir trūko išgirdę bombą - ima žegnotis, poteriaut ir visaip aiškint kad čia rimta vieta, mums ir nekyla minčių, jog nerimta...Ką darysi, bėga Lukas į mašiną padėt kuprinės... Galop praeinam apsaugą, pasiimam ausines ir ieškom savo būrio su gidu. Galop randam :) Gidė mūsų labai faina, plepi, neskubanti...
Vaikštome po barakus, daug informacijos, stendų, ekspozicijų, gidės pasakojimų...Krečia šiurpas, baisu, nejauku...
Apėję ratą Aušvice turime pusvalandžio pertrauką, gidė prisako, kur jos laukti, nes atvažiuos autobusas ir nuveš į Birkenau...Laukiam. Atvažiuoja autobusas, sulipame, važiuojam kokias 7minutes, jau iš tolo matosi geležinkelio bėgiai, krūvos barakų, sugriauti krematoriumai... Lauke apsiniaukę, tolumoje girdisi perkūnija, matosi žaibai- makabriškas vaizdas...o dar tą baisią atmosferą sukurti padeda ir baisybiniai gidės pasakojimai.Prisipažinsiu, skaitydama knygas tikrai negalėjau įsivaizduoti visko, ką teko ten pamatyti...
Įeiname į moterų ir vaikų baraką...sienos kiauros, gultai, kuriuose miegodavo moterys ir vaikai tokio siaurumo, jog protu nesuvoki, kaip ten miegodavo šešiese ir dar daug daug protu nesuvokiamų dalykų!iš kur toks žmonių žiaurumas?apie visus eksperimentus, kuriuos atlikdavo su vaikais, net pagalvoti baisu, džiaugiuos jog Vaiva angliškai nesupranta ir taip gana jos klausimų kodėl ir už ką šitaip buvo žudomi žmonės.Aš atsakymo neturiu, tuolab tokio, kuris tiktų 7-metei...
Po šios ekskursijos kažkokia ramybė mašinoje- visi su savomis mintimis..Judame link Čekijos. Ir liūtis prasideda, ir kelių remontų- tvarko betoninę magistralę, kažkada bus labai gerai.
Turbūt trečią kartą pravažiuojam aviacijos muziejų, vėl kada nors lankysim :D Judame link Mikulovo :) Kelias jau žinomas, sukasi kilometrai ir štai iš tolo šviečia Mikulovo katedra. Ima taip stipriai lyti, kad nesinori lipt iš mašinos ir teirautis nakvynių, o dar miestelio centre stovi ginkluoti policininkai! Teroristai ar pabėgėliai - neapsisprendžiam :) Įsukę į pensionų gatvę- nakvynę tuoj randam :) Vakarieniaujam, prausiamės ir krentam į minkštas lovas net norinčių pasivaikščiot po Mikulovą nėra:) Už lango naktį lyja, bet gal ryt graži diena bus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą